draskyti

draskýti, drãsko, drãskė iter. drėksti. 1. SD361, R į dalis skirstyti plėšiant, plėšyti: Senus marškinius drãsko autam Jnšk. Vėjas medžių šakas drãsko Rm. Kas tuos obuolius taip drãsko (raško)? Slm. Draskyk kaip kuilis regztį Plt. Drãskanti žvėris KII129. Ateidami avių rūbe, bet viduryje būdami vilkais drãskančiais DP156. O bjaurusis vilke, draskąjis MP276. Geras alus bačką drãsko Rm. Ne draskyti knygas rašom O. Jobs ... rūbus draskė patis savo ranka Mž433. Piemenys draskė mano lizdelį N15. Draskaĩ man kaselę, kad tau žirgai draskytų stonelę Šlčn. Bulbėse knisosi kiaulės, arkliai draskė kviečių gubas A.Vien. Pridenk rasodą, kad vištos nedraskýtų! Rdm. | Vaikai jau morkus drãsko (rausto) Vvr. | Petri, nedraskýk (netampyk) vaikuo ausų, o gausi! Vvr. ^ Sausas šaukštas burną drãsko Prng. Didelis kąsnys gerklę drãsko Pc. Žiūrėk, kad ožkos kapo nedraskytų (kad nemirtum nevedęs) Km. ║ prk. kedenti, pašyti: Kam tu tas vilnas draskaĩ – ar karšt neši? Rdm. Moterys plūksnas drãsko Grv. ║ dalyti: Jie negyvens tep – vis tiek ūkę draskỹs Kt. Nei jis norėjo po teismus tampytis, nei tos vietelės draskýt Srv. | refl.: Mūsų kaimas draskėsi į vienasėdžius rš. ║ prk. kankinti, varginti: Toks kosulys užpuolė, krūtinę drãsko Jnšk. Sopuliai drasko širdį mano Tat. O sūnau mano mieliausis, drasko verksmas nū didžiausis SGI89. Neapykantos jausmai mane draskė rš. O tas klyksmas, koks jis draskantis! rš. | Juokai širdį drãsko Šts. 2. prk. purenti (akėti, arti...): Kad tik saulutė švystertų, tai tuoj ir eitum ant kalnelio draskyti Mtl. Draskė akėčiom žemę rš. Gavo arklį, pradėjo draskýt daržą, ir užėjo lietus Ėr. | Nebuvau mėšlo draskýt (kratyti) Plv. 3. žadinti judinant, tampant: Bobos drasko plėšo vyrą kelties – niekaip nepridrasko iš miego Žem. 4. braižyti: Katė nagais drãsko sieną DŽ. | refl.: Draskaĩs kaip katinas Pšl. ║ pešant šukuoti: Ji drãskė plaukus Kč. ║ kasyti: Vaikas drãsko galvą Rdm. | refl.: Ko draskaĩs, kiba nuda užpuolė Smn. Drãskosi kaip utėlių apipultas Jnšk. 5. refl. blaškytis, nerimauti: Sunkiai serga – nenuguli, drãskosi po lovą Jnšk. Višta ėmė draskytis vežime ir rėkti Tat. Ant grandinės ėmė draskytis šuo J.Avyž. Ko tie šunes tep drãskosi (loja) – gal kas atėjo? Rdm. | Kiauliotė drãskos tekiuos (ieško kuilio) Kp. | prk.: Kokia dainiaus širdis, kaip jis draskosi, plėšosi ir kenčia Vaižg. Vėjas drãskosi visa diena, turbūt supūs lietaus Plv. Marių bangos putoja ir draskosi I.Simon. ║ refl. Š veržtis (kur). 6. refl. labai smarkiai ką daryti, plėšytis: Mes verkiam, drãskomės, o ji nei ašaros neišliejo Rdm. Prisigėrė, tai dabar vemia, drãskosi Sb. Kiaulės žviegia, drãskosi – kodė nepašeri! Kt. Armonika draskytis draskosi J.Paukš. Miesto darbininkas nesidrasko (nepersistengia) dirbdamas I.Simon. Nedraskýkis (sunkiai nedirbk), gumbą gausi – nė dėkuo nėkas nepasakys Pp. Per šienapjūtę vyrai drãskosi su darbais Jnš. 7. refl. prk. išdykauti, peštis: Vaikai laksto, drãskosi Jnšk. 8. refl. bartis, rietis: Pats kaltas ir da teip drãskos Sdk. Kai prie matinyko, tai tyli, kai ant ūlyčios, tai nežino kaip draskýtis Pg. Dėl tokio menknėkio neverta taip draskýtis Up. Tik su žmogu nesidraskýk Pc. | Tėvai gana drãskės, nenorėjo tos marčios įsileist, o paskui apsiprato, i gana Stak. | Prūsai draskėsi (mušėsi) su kryžeiviais S.Dauk.

◊ akìs draskýti įžūliai, nemandagiai ką sakyti: Dar vaikas, o jau tėvam akìs drãsko Srv. Ji visiem akìs drãsko Brt.

aũsį (ausìs) draskýti kelti atgrasumo jausmą girdint: Man drasko ausį šitoks tarimas Sr. Tas žodis „tituliarinis“ drasko man ausis rš.

sùbinę (šikìnę, šìkną) draskýti vlg. kelti nerimą: Jai sùbinę drãsko, kaip čia bus su tuo teismu Skr. | Arkliui aviža šikìnę drãsko (avižomis šeriamas arklys nenustovi) Rod. Dyka duona šìkną drãsko Rdm.

šìrdį draskýti kelti skausmą, širdgėlą: Nerimastis pradėjo draskyti man širdį rš. Juk tu man širdį draskai rš. Maži vaikai žiurstą drasko, dideli – širdį Plut.

\ draskyti; apdraskyti; atidraskyti; įdraskyti; išdraskyti; nudraskyti; padraskyti; perdraskyti; pradraskyti; pridraskyti; razdraskyti; sudraskyti; uždraskyti